2012 balandžio 26 d. 14:00 val. Kauno Juozo Grušo meno vidurinėje mokykloje (Šarkuvos g. 30, LT – 48169 Kaunas) organizuojama pakartotina filmo premjera ir pristatymas Kauno moksleiviams. Prieš filmo seansą apie meno ir mokslo sintezę bei apie filmą pranešimą skaitys Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros lektorius, menotyrininkas Remigijus Venckus.

Programą sudaro 7 FILMŲ PERŽIŪRA
Režisierius – Italo Moscati, Idėjos autorius – Franco Rustichelli, Vanessa Gravina, tekstai – Mario Stefanon ir Franco Rustichelli

FRAKTALAI – Tvarka, chaosas ir grožis
Sniego kristalai, kalno kontūrai ar medžio šakos gali būti apibūdinami kaip fraktalai: juos charakterizuoja raštas, pasikartojantis mažesniais rašto variantais – tokiu atveju maža detalė yra panaši į visumą, atkartoja ją.
Be gamtos fraktalų, yra ir nuostabių matematinių fraktalų, sukurtų kompiuteriu.  
Mokslas pateikia  įrodymų, magiškai siejančių fraktalo sąvoką su tvarka ir chaosu gamtoje, pasiūlydamas galimą ryšį  per mūsų grožio supratimą.

NANOTECHNOLOGIJOS – Nuotykis pereinant nuo mažo prie dar mažesnio
Pastaraisiais metais pastebima didelė pažanga tyrinėjant mažus ir dar mažesnius objektus. Elektroninių ir atominės galios mikroskopų dėka kiekvienas gali apžiūrėti manometrinių dydžių objektus, t. y. kelių atomų dimensijas. Modernios technologijos leidžia mums operuoti tokio dydžio objektais,  atveria naujas taikymo galimybes. Laukiama neįtikėtinų galimybių ir naujų žinių apie šį mikroskopinį pasaulį,  egzistuojantį per cheminius katalizatorius  ir  suvokiamą kaip gyvenimo stebuklas.

VIRPESIAI IR BANGOS  – Sekant Pitagoru ir Galilėjumi 
Bangos yra labai įprastas dalykas. Kiekvienas žino, kas yra jūros ar garso banga. Nepaisant to, vaidmenys, kuriuos atlieka bangos mums kalbant ar dainuojant arba bangos atomuose yra dažniausiai neaptariami. Magiškas bangų vaidmuo ir  harmoningos proporcijos gamtoje pabrėžiami kaip bendras principas, taikomas labai skirtingiems reiškiniams ir ilgalaikėms medžiagos savybėms. Senųjų filosofų Pitagoro ir Epikūro idėjas bando pritaikyti šiuolaikinei gamtos koncepcijai.  

KRISTALAI, SKYSTIEJI KRISTALAI IR FOTONŲ KRISTALAI – Nuo deimantų iki drugelių  
Per  skirtingų kristalų kategorijas parodoma, kaip gamta naudoja  atomų tvarkingo išsidėstymo savybes: nuo kietųjų kristalų tvirtumo iki neįtikėtinų skystųjų ir fotonų kristalų savybių. Iš nuostabių povo uodegos plunksnų ar drugelio sparnų spalvų mes sužinome, kaip fotonų kristalai gali padidinti kompiuterių greitį. Pasirodo, kad paslaptingos, nematomos Gamtos  taisyklės galioja tiek gyvūnų, tiek ir daiktų pasaulyje.

RELIATYVUMO TEORIJA  – Viskas prasidėjo nuo mažo berniuko svajonės  
Dėl savo smalsumo ir vaizduotės berniukas galėjo įsivaizduoti erdvę, kuri skyrėsi nuo mūsų supratimo – tai buvo pagrindinė reliatyvumo teorijos idėja. Keisti šios teorijos teiginiai apie erdvės ir laiko kitimą dėl didelių greičių yra lyginami su mūsų bendra patirtimi apie tai, kaip objektas keičiasi priklausomai nuo stebėjimo taško. Tai parodo svarbų geometrijos vaidmenį mūsų gyvenime ir kosmose. Akivaizdu, kad žmonijos pažanga priklauso nuo jaunų žmonių idėjų ir svajonių, kurios kartu su rimtomis pastangomis gali sukurti pažangius mokslo instrumentus, padedančius išsamiau pažinti pasaulį.

DIDŽIULIAI FIZIKOS ĮRENGINIAI – Sužavėti nepažintų dalykų
Europos sinchrotronas Grenoblyje ir Didysis hadronų greitintuvas Ženevoje pateikiami kaip dvipusės mokslo prigimties pavyzdžiai: žinių panaudojimas praktiniams tikslams arba žinios tobulinamos tam, kad būtų atskleistos gamtos paslaptys.  
Norint pasiekti abu tikslus, mums reikia labai didelių įrenginių – jie turi būti vis didesni, kad tirtų vis mažesnes daleles. Pateikiama įvairių stulbinančių tyrimų,  tyrėjų gyvenimo tokiuose centruose apžvalga,  tačiau neatsako į klausimą apie tai,  kaip toli galima pratęsti žinių horizontus.      

KAMIENINĖS LĄSTELĖS – Gyvybės šokis 
Dabartinė regeneruojamosios medicinos raida ir šiuolaikinė biologija turės milžinišką įtaką mūsų gyvybėms. Be to, keičiasi mūsų santykis su  liga, senėjimu ir mirtimi, kadangi viltis (ar iliuzija?), jog mes visada galime kovoti su šiais reiškiniais ar juos sulėtinti, didėja. Kamieninių ląstelių tyrinėjimas iš tiesų keičia mūsų žinias apie fundamentalius gyvenimo mechanizmus ir palaiko idėją, kad mes galime vis labiau pasipriešinti žiaurioms gamtinės atrankos taisyklėms, dėl kurių susergame, senstame ir mirštame. Atsiveria nauji horizontai bei vyksta nenuspėjami pokyčiai mūsų kultūroje. Kartu auga ir žmonių viltys bei baimės. 

…………………………………………………………………………………………………………
Renginys įvyks pagal ISWA projektą, remiant Europos sąjungos komisijai (Seventh Framework Programme). ISWA projektą koordinuoja ir Franco Rustichelli atvykimą į Lietuvą kuruoja prof. dr. Virginija Šidlauskienė (Šiaulių universitetas).

2012 balandžio 17
13:00-14:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto pr. 71)
Artūro Bukausko paskaita apie Vladimiro Kobrino filmus
15:00-17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto pr. 71)
Lietuvos video pionieriaus H.Gulbino retrospektyva
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto pr. 71)
Menų ir dizaino aukštosios mokyklos ESAD (Portugalija) ir Partium Christian universiteto Menų katedros (Rumunija) videomeno ir animacijos programa
18:00 Šiuolaikinių menų katedra, salė nr 101
Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos audiovizualinio performanso premjera
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto pr. 71), 104 auditorija
Marijos Sklodovskos-Kiuri universiteto (Lenkija) videomeno ir animacijos programa

****

13:00 – 14:30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto
Šiuolaikinių menų katedroje 102 auditorijoje  (Vytauto pr. 71, Kaunas) įvyks vieša Artūro Bukausko paskaita apie Vladimiro Kobrino filmus.
Paskaitos autorius teigia : pagrindinė paskaitos tema – ritualinis Laiko aukojimas ir būrimas iš jo organų, skaitmeninio Laiko prisikėlimo Naujose Medijose išpažinimas. Bus aptarta, kaip atskirti Laiką nuo objektų ir įvykių taip, kad naujos daiktų formos galėtų juo naudotis nepriklausomai. Taip pat, kaip gamintis Laiko fetišus  ir kaip atlikti  vizualinius ritualus su jais.  Arturas Bukauskas – kino režisierius (triukų filmų ir kompiuterinės grafikos kino režisūra, VGIK, Rusija),
fizikas (Radiofizika, VU, Lietuva), animatorius (Kino studijos animacijos kursai, Lietuva, Rusija ir Lenkija), lektorius (Vilniaus Technologijų ir Dizaino Kolegija). Išpažįstama ideologija – mix-, trans-, cross-, multi- kitos tarpinės sąvokos, suteikiančios  galimybę vizualinėms erezijoms.

15:00-17:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto
Šiuolaikinių menų katedroje 102 auditorijoje (Vytauto pr. 71, Kaunas)
įvyks vieša lietuvių videomeno klasiko Henriko Gulbino kūrinių
retrospektyva.

17:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių
menų katedroje 104 auditorijoje (Vytauto pr. 71, Kaunas) įvyks  Menų ir dizaino aukštosios mokyklos ESAD (Portugalija) ir  Partium Christian
universiteto (Rumunija) videomeno ir animacijos kūrinių peržiūra.

18:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių
menų katedroje 101 auditorijoje (Vytauto pr. 71, Kaunas) visuomenei bus
pristatomas Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos moksleivių
audiovizualinis performansas. Performansą kuruoja ir performanso
bendraautorė Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktorės
pavaduotoja Aritonė Plungienė.

19:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių
menų katedroje 104 auditorijoje (Vytauto pr. 71, Kaunas) įvyks Marie
Sklodowska-Curie (Lenkija) universiteto studentiškų animacinių filmų
peržiūra.

2012 balandžio 16 d.
Vytauto Didžiojo universitetas, Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedra, 104 aud.  (Vytauto pr. 71, Kaunas)
16:00 Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros studentų videofilmai
17:00 Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų videofilmai

18:00 Vytauto Didžiojo universitetas Politikos ir Diplomatijos fakultetas (Gedimino g. 44) 
Baltijos filmų ir medijų meno mokyklos (Talino universitetas) bei Estijos dailės akademijos vaidybinių ir animacinių filmų programa.

PROGRAMA

Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros studentų videofilmai (vadovai – lekt. Remigijus Venckus, doc. dr. Rimantas Plungė, lekt. Shaun Camp, lekt. Aritonė Plungienė)
Laura Bružaitė VAIKYSTĖS SARGAS  00:02:50, 2010 m.
Valdas Kabuavičius ŠOKIO TERAPIJA 00:02:30, 2010 m.
Justina Dovidaitytė, Romanas Naryškinas, Dovydas Šablauskis, Mantas Ulinskas NARCIZAS 00:03:40, 2011 m.
Saulius Tamaševičius NĖRA VĖJO 00:01:13, 2009m.
Linas Masiokas EILĖRAŠTIS, 00:01:20, 2009 m.
Paulius Čiučelis FILMAS 00:01:44, 2007 m.
Ligita Barauskaitė VIENYBĖ 00:00:40, 2007 m.
Antanas Balvočius TOLI 00:02:09, 2010 m.
Romanas Naryškinas TIKTAI 00:00:45, 2011 m.
Vytenis Mironas VIENATVĖ 00:01:50, 2011 m.
Antanas Balvočius KAITA 00:06:20, 2010 m
Vidmantė Sirusaitė KURMIS 00:01:00, 2009 m.
Edgaras Piščikas KIRPIMAS 00:03:08, 2007 m.
Vidmantė Sirusaitė ŠIMTAS ŽUDIKŲ 00:02:48, 2010 m.
Edita Voverytė ir Vaida Lemežytė EGO 00:01:07, 2007 m.

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų videofilmai (vadovai – lekt. Remigijus Venckus, doc. dr. Rimantas Plungė)
Urtė Pakers METAPHYSICS (HD PAL – video)  00:02:11, 2011 m.
Urė Pakers, Paulina Stasiūnaitė, Eglė Jasiukaitytė, EMMANUEL (HD – video) 00:01:36, 2012 m.
Paulina Stasiūnaitė POST SCRIPTUM (HD – video) 00:02:00. 2012 m.
Liucija Vingrytė, BLUE OWL (HD-video), 00:01:37. 2012m.
Gediminas Urbonas, LEGENDA APIE JĮ (HD – video), 00:04:03. 2012 m.
Ignas Venslavičius MENO TERAPIJA (HD – video), 00:02:24, 2011 m.
Birutė Žiogaitė MINUTĖ (DV – video), 00:01:00, 2011 m.
Lina Pranaitytė AKIMIRKA (DV – video), 00:03:00, 2011 m.
Giedrius Meškauskas RYTO RATAS (HD – video), 00:00:43, 2012 m.
Algirdas Bučas HARMONIJOS SĄLYČIO TAŠKAI(HD – video), 00:01:15, 2012 m.
Jsutinas Gaugalas AUTOPORTRETAS (HD – video), 00:01:29, 2012 m.
Algirdas Bučas NUOŠIRDŽIAI UŽSISPYRĘS ASILAS (HD – video), 00:00:35, 2012 m.
Lina Pranaitytė ATIDARYK (DV – video), 00:00:47, 2011 m.
Raminta Garbuzaitė KOSMETIKOS KLOUNAS (HD – video), 00:03:49, 2011 m.
Paulius Jonikas ECO MEDIA PLAY (HD -video), 00:01:07, 2011 m.
Mindaugas Banys KAS? (HD – video), 00:01:02, 2012 m.
Paulius Jonikas GELEŽINKELIO KELEIVIAI (HD -video), 00:01:42, 2011 m.
Daiva Ambraziejūtė BE PAVADINIMO (DV – video), 00:01:26, 2011 m.

Talino universiteto Baltijos filmų ir medijų meno mokyklos studentų filmai
Ivan Pavjutškov TRILL?! 00:10:54, 2011 m.
Aleksandr Rachynsky KAI LEIDŽIASI SAULĖ, 00:13:20, 2011 m.
Hardi Keerutaja Į LEIPCIGĄ, 00:15:17, 2011 m.

Estijos dailės akademijos studentų animaciniai filmai
Martinus Klemet W.C. KILIMAS IR KRITIKAS 00:05:41, 2011 m.
Edmunds Jansons BE PAVADINIMO 00:05:00, 2012 m.
Mari Pakkas BE PAVADINIMO 00:03:58, 2011 m.
Stella Salumaa GYVENIMAS ŠPROTŲ DĖŽUTĖJE 00:03:09, 2010 m.
Kristijan Holm PABĖGIMAS 00:05:04, 2011 m.
Anu – Laura Tuttelberg BE PAVADINIMO 00:07:18, 2012 m.
Kristijan Holm MAŽAS NAMAS, 00:06:16, 2008 m.

Audiovizualinė projekcija „Ekranas miestui”

1. John Grzinich. Besiklausantys žmonės / Skambančios vietos. Lodzė, Lenkija, 2012. 8 min 06 sek
2. Antanas Dombrovskij „Vėjo arfos”, 2011. 6 min 13 sek
3. Rugilė Barzdžiukaitė, Rugilė Andziukevičiūtė, Lukas Brašiškis, Dovydas Petravičius. Miestas K. Kaliningradas, 2005. 8 min 42 sek
4. Eglė Eigirdaitė, Milda Laužikaitė. Be pavadinimo, 2011. 13 min 20 sek
5. Laura Garbštienė. Laura Garbštienė „Namų versija – ratu su melodija, leidžiančia voveraitei klajoti”, 2007. 3 min 26 sek
6. Lina Lapelytė. Intervencijos. Londonas, 2011.  3 min 05 sek
7. Vladimir Tarasov. Pirmoji upė (ištrauka), 2007. 6 min

Kaip galėtume įsiterpti į miesto ritmą ne tik vienam ekrano seansui, atsigręžę nuo gatvės, susitikę įvykiui? Kaip galėtume įsiterpti į jį savo vaizduotės formomis? Jeigu įmanoma prisiminimu atkartoti saulėtekį, nušvitimą, švelnumo akimirką, replikos ištartį, komentarą, ritualą, pojūtį, įžvalgą, laiku apribotas ir jame mirgantis ekrano miražas sufleruoja apie tai, kad situacijų, būsenų ir įpročių vaizduotė yra taki kaip upė ir materiali kaip sapnas. Vaizdinio, minties, idėjos, sapno negali apčiuopti, tačiau neįmanoma paneigti to, kad jie nulipdo realybės formas ir yra nenykstančiai patvarūs, nors ir ypatingai amorfiški ir atgimstantys kaskart savaip. Kai toks miražas pasirodo atviroje miesto erdvėje, jo horizontas gerokai išplečia ekrano rėmus.

Namų, miesto, koncerto salės, gamtos erdvių akustika projekcijoje „Ekranas miestui” užklos atvirą viešą erdvę į ją perkeltais garsovaizdžiais. Juose skleisis aktyvaus santykio su urbanistiniais landšaftais ženklai bei judesiai Lodzėje (John Grzinich „Besiklausantys žmonės / Skambančios vietos”, 2012) ir Kaliningrade (Lukas Brašiškis, Rugilė Barzdžiukaitė, Rugilė Andziukevičiūtė, Dovydas Petravičius „Miestas K”, 2005). Žmogiškų mini ekspedicijų pėdsakus vėjo, jūros ir kopų teritorijose liudys aidinčios metalinės arfos (Antanas Dombrovskij „Vėjo arfos”, 2011) ir į jūros bangas atgręžtas trombonas (Eglė Eigirdaitė, Milda Laužikaitė „Be pavadinimo”, 2011). Aidint muzikinei dėžutei nutiks asmeninis karnavalas su voveraitės kostiumu sukantis dviračiu namuose, nutolusiuose nuo namų (Laura Garbštienė „Namų versija – ratu su melodija, leidžiančia voveraitei klajoti”, 2007 ) ir persikels į gatvės ekraną it kaukė. Į Kauno galerijos video-eksterjerą įsiterps muzikinės intervencijos iš Londono, apie kurias papasakos dokumentiniai kadrai, rodantys, kaip Lina Lapelytė, to niekam nesitikint, ima groti smuiku, sėdėdama koncerto klausytojos kėdėje ar eidama į parodos atidarymą „Serpentine” galerijoje. Galiausiai viską nuplaus tiršta, taki, purslais raiba upės srovė, ištekėjusi iš paties Dantės vaizduotės žiočių (Vladimir Tarasov „Pirmoji upė”, 2007).

Audiovizualinė projekcija „Ekranas miestui” yra multimedia meno festivalio „Centras” bei renginių ir įvykių ciklo, tęstinio projekto „Sąsajos” programos dalis.

Kuratorius Tautvydas Bajarkevičius

http://sasajos.wordpress.com/2012/04/13/audiovizualine-projekcija-%e2%80%9esasajos-ekranas-miestui/

2012 balandžio 13 d. 17:30 val.Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų performansų vakaras. Renginys įvyks Vytauto Didžiojo universiteto, Menų fakulteto, Šiuolaikinių menų katedroje (Vytauto pr. 71, Kaunas).

Performansas – TRANSMISIJA. Kūrinio autoriai ir atlikėjai: Lina Pranaitytė, Raminta Garbuzaitė, Miglė Dumbliauskaitė (Naujųjų medijų meno, III kurso studentės). Kūrinyje jungiamos dvi aplinkos – natūralioji / organinė ir medijų aplinka. Performanse medijos interpretuojamos ir suprantamos kaip fiktyvūs drabužiai, kuriuos užsidėjus medijos tampa žmogaus tęsiniu ir sudaro vienovę su jo materialiu kūnu.  Perkrautoje informacinėje erdvėje žmogus pradeda jaustis spaudžiamas iš visų pusių. Pačio žmogaus kuriamos priemonės pradeda jį transformuoti. Medijos įsiskverbia į organizmą ir kontroliuoja jį. Pasąmonėje žmogus išgyvena sublimaciją – slapta svajoja ištrūkti iš medijų, nusiplėšti jas nuo savęs ir iš savęs. Išsivaduoti iš savo izoliuoto kūno. Norima atskleisti medijų, kaip gyvybės pratęsimo ir destrukcijos, dvylipumą. Technologija tampa fizinio kūno tęsiniu. Performanso metu siekiama išsivalyti nuo informacijos perkrovimo, chaotiškumo, kuris būdingas medijų pasauliui.  Kūrinyje pabrėžiamas transformavimosi ratas – nuo medijų virtimo kūno tęsiniu iki sugrįžimo prie gamtos. Tokią modifikaciją galima įprasminti Sigmund Freud teorija apie medijų rūšis: vienos jų – besivystančios medijos, kitos – Thanatos – verčiančios grįžti atgal į gamtinę, organinę plotmę, kai įvyksta perkrovimas ir pasiekiama atmetimo reakcija. Pagrindinis išraiškos įrankis – fiziškumas. Performanse evoliucionuojasi kūnas, jis fiziologiškumo pagrindas. Naudojamos tiek medijuotos (laikraščiai, laidai…), tiek organinės medžiagos (žemės, vanduo, pienas…), kuria aliuzijas ir asociacijas su žmogiškuoju, kūnišku pradu. Svarbi orgnizmų sąveika su gamtine – organine aplinka. Mechaniški, bet kartu ir plastiški kūno judesiai integruojasi į minimalistišką aplinką. Į kūrinį implikuojamas garsas.

Peformansas – instaliacija PERFOMACIJA. Autoriai – shudu juura (I kurso studentai ir jų kolegos).
Persų filosofas Hassan-i Sabbah kartą pasakė: „nieko nėra tikra, viskas yra leistina“. Jūs patekote į ryšių arba atsitiktinės jungties estetiką. Būkit joje arba nebūkit. „Viskas yra laisva, kiek yra laisva. Viskas yra ribota, tiek kiek turi ribas“ – teigia Povilas. Prisijungimas prie veiksmo priklauso nuo to, kaip atlaikys vidinė aušinimo sistema, kiek ištemps „ramai“ ir kiek ilgai ištversi sąmonės „laginimus“. Pokštas, improvizacija, žmonių ir idėjų nuolatiniai susijungimai ir atsijungimai, gali sukurti „(ne)sąmones“, o gali ir nieko nesukurti. Esam nuolatinio informacijos srauto, vaizdų interpretatoriai ir naujo suvokimo produkuotojai. Tačiau ko reikia, kad įvyktų „sustojimas“ -  normalumo, rutinos, įprasto mąstymo sutrikdymas, atveriantis naujus suvokimus ir kūrybinės potencijos klodus. Tam pasiekti pasirenkamas informacijos srauto pagreitinimas, visiškai nieko neatrenkant, priimant viską kas tik įmanoma, kai „gigabaitų“ kiekis nebėra ribojamas. „Relation“ (liet. ryšys) arba reliacinė estetika  – tai teorija sukurta 1998 m. prancūzų meno kritiko Nicolas Bourriaud. Ši teorija remiasi meninio veiksmo nukrypimu nuo įprastos socialinės normos, kai kūrinys, jo esmė, sukuriama viešai ir bendruomeniškai, sąmoningai siekiant perkeisti, sutabdyti nusistovėjusias normas ir veikimo kryptis. Reliacinis estetikos būdas įvyksta įtraukiant įprastą aplinką ir ją pakeičiant, žiūrovams, stebėtojams suteikiant progą tapti veikėjais. Čia svarbios „pasigamink pats“, (Do It Yourself) arba „draugiško dalinimosi“ (user-friendliness), „interaktyvumo“ (interactivity) idėjos. Užsienyje netrūksta tokio tipo viešų vakarienių, muzikos improvizacijų, kūrybinių dirbtuvių, įvykstančių galerijose ir kitose viešuose erdvėse. Kauno mieste, centrinių VDU rūmų foje, vykstant Kauno Tekstilės Bienalei‘10, buvo galima patekti į tokio tipo Ingos Likšaitės dirbtuves. Vis dėlto sąmoningai, jau sukurtų teorinių „postulatų“ nėra siekiama taikyti, jie gali būti panaudoti tik palyginimui, platesnio konteksto suvokimui, o gali ir nebūti panaudojami. Viskas sumaišoma su savais eksperimentais, tačiau nuolatos kuriant ir intelektualinį pagrindimą. Todėl patekus į tokias nieko neapribojančias ir nevaržančias, naujosiomis medijomis perkeičiamas erdves, savaime susikuriami glaudesni ryšiai, atsitiktinės jungtys ir begalinių galimybių kodai. Viskas šį kartą bus leistina. Viva revolution!
 Apie projektą shudu juura informaciją parengė Monika Jarulytė

Video ir garso instaliacija  – CIKLOTIMIJA. Kūrinio autoriai – Lina Pranaitytė, Raminta Garbuzaitė. Kūrinys paremtas Franzo Kafkos kūriniais “Sprendimai” ir “Langas į gatvę”. Interpretacijos junginyje akcentuojama turinio išraiška per formą.  Žmogus jaučiasi įstrigęs apgailėtinoje būsenoje – vienatvėje, kuri skatina baimės jausmo atsiradimą. Stebėtojui yra siūlomi keli pasirinkimai: bandyti ištrūkti iš šios būsenos arba su ja susitaikyti. Išsivadavimas atskleidžiamas atliekant beprasmius veiksmus videoperformanso kūrinyje (vaikščiojimas aplink stalą, šokinėjimas, bėgiojimas…). Visi veiksmai atliekami mechaniškai ir yra nuolatos kartojami. Fiziniu veiksmu siekiama išvengti tiesioginio jausmų vaizdavimo, bandoma atskleisti jausminę beprasmybę. Videoperformanso įrašai projektuojami languose. Instaliacijoje langai simbolizuoja stebėjimą. Kūrinio įrengimo erdvėje nėra langų. Dirbtinai sukurta aplinka ir situacija kviečia žiūrovą susitikti su vienatve, galbūt savo? Garse taip pat ryškus kartojimo principas. Garso kompoziciją sudaro programomis transformuoti balsai, aplinkos garsai. Žmonių balsai, tai aliuzija į vienišo žmogaus sujauktas mintis, jo jausminį ir psichologinį būvį. Aplinkos garsai kuria konfrontacijos įspūdį tarp įsivaizduojamo ir esamo vaizdo (girdėdamas kasdienės aplinkos garsus tikiesi matyti įprastą vaizdą pro langą, tačiau čia rodomi videoperformansai). Pavadinime vartojamas žodis ciklotimija reiškia psichikos sutrikimą, kai žmogus išgyvena ciklais pasikartojančias ir svyruojančias nuotaikas, būsenas – maniją ir depresiją.

2012 balandžio 12 d. 18:30 val. Vytauto Didžiojo universiteto, Menų fakulteto, Šiuolaikinių menų katedros studentų medijų kūrybos paroda ir performansai. Renginys vyksta Vytauto Didžiojo universiteto, Menų fakulteto, Šiuolaikinių menų katedroje (Vytauto pr. 71, Kaunas). Ekspoziciją  galima aplankyti iki balandžio 14 d. 15:00 val.

Performansas – instaliacija SONAR. Garsas – BIONICS, vaizdas -  VJ Raminta. Kūrinys bus pristatytas 2012 m. balandžio 12 d. 18:30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedroje (Vytauto pr.71  Kaunas), salėje 101.
Kūrinyje sujungiamas audiovizualinis performansas ir instaliacija. Materialus, statiškas kūrinio pagrindas tampa modifikuojama vaizdo projektavimo lokacija. Objektas simbolizuoja suskaidytą, dinamišką ir kartu chaotišką skaitmeninę terpę.
Garso kompozicija atskleidžia SONAR reiškinio moduliacijas. Sonar (angl. sonar, iš angl. sound ‘garsas’ + navigation ‘navigacija’ + ranging ‘nuotolio nustatymas’) – technologija naudojanti garsą, jo sklidimą, kaip priemonę komunikuoti ar aptikti objektus, esančius po vandeniu. Skiriamos dvi sonarų rūšys – aktyvūs ir pasyvūs. Kūrinyje šis skirstymas reiškiasi tarp instaliacinės – objektinės erdvės, ant kurios projektuojamas vaizdas (pasyvioji) ir dinamiško, performatyvaus audiovizualinių procesų valdymo. Sonarai veikia paprastu principu matuojant laiką, kurį aidas užtrunka grįždamas į šaltinį. Aidas paverčiamas elektriniais signalais, kurie sonaro ekrane suformuoja kūno (nuo kurio atsispindėjo banga) vaizdą. Terminas “sonaras” yra taip pat naudojamas apibūdinti įrangą, naudojamą generuoti ir priimti garsą. Akustinėse hidrolokatorių sistemose naudojami dažniai svyruoja nuo labai žemų (infrasonic) iki labai aukštų (ultragarsinis).
Performanse kuriami ir projektuojami vaizdai, tai abstrakčios asociacijos su medijų poveikiu – skatinti abstraktų mąstymą. Kartu visa stacionari, daiktiška instaliacija ir performanso sudedamos dalys – garsas ir vaizdas kuria estetinę, minimalistišką ir sterilią erdvę. Tuo bandoma išgryninti, tarsi, išvalyti technologinį ir skaitmeninį pasaulį nuo informacijos perkrovimo. Kuriamos priemonės transformuoja pažįstamą ir identifikuojamą virtualią erdvę, kuria fikciją.
Kūrinys tampa įtraukiančia erdvine manipuliacija.

Festivaliui sukurti kūriniai ir parodos eksponatai:

Gabrielė Karnilaitė, Birutė Žiogaitė ŠILTNAMIS (instaliacija), 2012 m.
Instaliaciją sudaro elementai iš dviejų žmogui skirtingų aplinkų. Viena jų yra natūrali, kita  -technologinė. Tai vizualinė aplinka, kuri atstoja terpę vystytis kultūrai. Kasdien esame priversti blokuoti ir rūšiuoti mus pasiekiančią informaciją, tačiau klausimas, kaip tai mus veikia pasąmoniškai. Technologinis vystymasis stipriai pakeitė mus, tai ką valgome, kada einame miegoti/ ar keliamės, kaip bendraujame, tapo antra oda, kurią patys užsiauginome. Mes sukūrėme medijas, dabar medijos kuria mus. 

Paulina Stasiūnaitė, Urtė Pakers, Eglė Jasiukaitytė, Liucija Vingrytė, EMMANUEL (HD  PAL- video), 00:01:36. 2012 m. 
Video kūrinys „Emmanuel“ – tai judesio menu paremta substancinių kitimų analizė –  pakilimai, nuopuoliai, savęs praradimas ir, galiausiai, atsakymo radimas, besiruošiant užduoti kitą klausimą. Objektų ir subjekto sąveika šiame darbe išreiškiama ne per verbalinį subjekto suvokimą, bet būtent per objekto kūno jautrumą mentalinei ir fizinei aplinkoms. Vardas Emmanuel pasirinktas ne atsitiktinai, o  norint išreikšti kiekvieno iš mūsų „Dievo” – tiesos, stiprybės, tikėjimo savimi ir pasauliu, ieškojimą.

Aušrinė Mongirdaitė, FIESTŲ VAKARAI (HD – video), 00:01:18, 2012 m. 
Šis filmukas yra abstraktus pristatymas kas aš esu – žmogus, mėgstantis aprašyti tai, ką mąsto, tik kitu kampu (eilėmis). Žmogus, mėgstantis suteikti prasmę dalykams, kurie jos, galbūt, net neturi. 

Aušrinė Mongirdaitė ir Kristė Kepežinskaitė, FAULTY PHONE (HD – video), 00:01:50, 2012 m.

Urtė Pakers METAPHYSICS (HD PAL – video)  00:02:11 2011m. 
“METAPHYSICS” – This experimental film is based on biological process “Metamorphosis” including one of the principal works of Aristotle and the first major work of the branch of philosophy called “Metaphysics”. Expressing these ideas in visual and sound languages through the human physical and psychological statements as a reflection of the changing and “levitation” processes, gives an opportunity to investigate the limitation of human understanding capability about the universe and it’s true essence availability to us, questioning about the reality and its nature.

Paulina Stasiūnaitė POST SCRIPTUM (HD – video) 00:02:00. 2012 m.
Nuolatiniai pamąstymai apie save, apie savo paties būtį, neužbaigtumo  jausmas, kuris, rodos, visuomet tupi ant peties. Į kraštutinumus linkusi asmenybė, kuri mato tik gėrį arba tik blogį, vien juodą arba vien baltą, bet kartu ir asmenybė, kuri yra naivi, vaikiška ir kiek maniakiška vienu metu. Tokia yra video kūrinio „Post scriptum“ arba sutrumpinus „P.S.“ pagrindinė herojė, kuri, dažnai pasimetusi savo pačios mintyse, vis tik geba savyje atrasti harmoniją. Kūrinio pavadinimas „Post scriptum“ susietas ne tik su autorės inicialais, bet ir su mintimi, jog po visko, kas yra pasakyta, visuomet liks dar daugiau nepasakyta arba liks daugiau ką pasakyti.
Mindaugas Banys,  KAS? (HD – video), 00:01:10. 2012 m.
Video kūrinys “Kas?” - tai bandymas perteikti savo autoportretą remiantis idėja, jog dažną iš mūsų gali apibūdinti mus supanti aplinka. Kepurė, mobilusis telefonas, apranga, kambarys ir jame esantys daiktai tampa iškalbingesni už tūkstančius žodžių. Vaizdo ir garso triukšmas yra naudojamas sąmoningai, stengiantis atspindėti dėmesio nesukoncentravimo būseną, būdingą kiekvienam iš mūsų.

Mindaugas Banys,  EXTENSIONS (HD – video), 00:01:40. 2012 m.
Pavadinimas „Extensions“ įkvėptas garsiosios M. McLuhan frazės: “Medijos – žmogaus tęsiniai”. Šiuo kūriniu norėjau atskleisti savo požiūrį ir viziją apie medijų ryšį su mumis. Įsivaizduokite, kad medijai praktiškai nereikalinga materija ir jai užtenka mūsų pačių skleidžiamos energijos. Skamba utopiškai, tačiau šis trumpas video darbas bent trumpam jums leis pasvarstyti “o jeigu..?”.

Algirdas Bučas, HARMONIJOS SĄLYČIO TAŠKAI (video), 00:01:20. 2012 m.
Harmonijos sąlyčio taškai arba sutrumpintai – HST – tai vienos minutės trukmės meditacinė kelionė po vaizdo bei garso formas. Kūrinio žiūrovas yra kviečiamas patirti šią tiesioginę sintezę, pasinerti į ją, akimirkai susilieti ir po to grįžti atgal. Ar mes matome Pasaulį, kaip sudarytą iš skirtingų pavienių elementų, ar jį matome kaip neskaidomą visumą? Žmogus sukūrė žodį, iš žodžio gimė kalba ir minčių tėkmė įgavo simbolinę formą, kuri, kaip kompaso rodyklė, nepaliaujamai mums rodo kryptį, kad ir kur būtume, kad ir ką patirtume. Medijų teoretikas M. McLuhan‘as teigė, jog technologijos keičia žmones, o ne atvirkščiai. Kad ir kokią reakciją tai mumyse iššauktų, ji – neabejotinai bus stipri, todėl šiuo kūriniu ne veltui noriu sužadinti žiūrovų medijų eko-sąmoningumą bei santykyje su formų virsmais leisti kiekvienam pajusti individualius harmonijos sąlyčio taškus. 

Algirdas Bučas,NUOŠIRDŽIAI UŽSISPYRĘS ASILAS (video), 00:00:35. 2012 m.
Šiuo videomeno darbu mėginau iliustruoti savo asmenybės autoportretą. Atradęs seną, kelionių metu rašytą savo dienoraštį, jame užtikau mane prajuokinusį ir įkvėpusį raštelį, pavadinimu „Nuoširdžiai užsispyręs Asilas“. Jame yra trumpai, bet gausiai atpasakojami potyriai, po metus laiko trukusio kūrybinių paieškų maratono, man visiškai naujoje ir tuo metu dar nepažintoje šalyje. Kiekvienas esame patyrę jausmą (arba jį patirsime), kai žengiame į nežinią, praeityje palikdami visus mus saistančius prisiminimus, žmones, visa tai, kas mums svarbu. Man ši būsena yra ypatinga tuo, jog ji pažadina ir priverčia veikti stebuklingą varikliuką, esantį (bet neretai užguitą rutinos) mumyse. „Žinau tik tiek, kad širdis yra nepaperkama ir aš galiu jaustis laimingiausiu žmogumi, kokiu tik man leista jaustis, jei kaip asilas eisiu į priekį, siekdamas atsikąsti morkos, kuri yra pririšta man prie galvos“ – ši ištrauka, atliepė mane anksčiau, atliepia ir šiandien.

Gintarė Gaidamavičiūtė, Akimirkos (HD – video), 00:01:35. 2012 m.
Šiame kūrinyje konceptualiai yra pateikiamos tam tikros akimirkos iš mano gyvenimo. Tai  paprasti veiksmai, iš kurių susideda mano kasdienybė. Norėjau juos pateikt taip, lyg atliekant tuos veiksmus yra taip susikoncentruojama į save, kad visas pasaulis aplinkui atrodo dingsta.

Gintarė Gaidamavičiūtė, Eik nusižudyk  (HD – video), 00:01:30. 2012 m.
Šiais laikais internetas ir bendravimas keičia žmones. Jie yra greitai sutrikdomi ir paveikiami. Ypač, jei tai yra agresyvus bendravimas, kurio pilna šiandieniniame įvairių dalykų komentavime. Šiame filmuke norėjau tai ir perteikti, parodydama, kokios gali būti to pasekmės. Visos frazės šiame filmuke yra originalios, rastos po įvairių nuotraukų komentarais. Užslaptinau tik jų internetinius vardus, kad išlaikyčiau jų anonimiškumą.

Kristė Kepežinskaitė, EXISTENCE (HD – video), 00:02:00. 2012m.
EXISTENCE video kūrinys pagrįstas egzistencializmo koncepcija. Pagrindiniu tikslu šiame darbe tampa siekis parodyti nenumaldomą žmogaus laisvės troškimą, bandymą išsilaisvinti iš savęs, suprasti savo esybę. Taip pat stengiamasi pabrėžti vieną esminių egzistencializmo problemų – būties laikinumą – video pabaigoje objektas grįžta į savo pradžios tašką, kur po trumpos būties vėl virsta tuo iš ko atsirado.

Erika Kisieliauskaitė, UNIVERSALUS (HD – video), 00:01:00. 2012 m.
Šiam pasauliui technologijos yra sudievinamos. Jos tokios svarbios, kad tampa kasdienybės būtiniausia dalimi, be jų sunku egzistuoti. Darbe telefonas pateikiamas kaip universalus daiktas, su kuriuo žmogus atlieka kasdienius darbus, nesuvokdamas, kad juose telefono nereikia. Taip kasdieniškas žmogaus gyvenimas tampa iškraipytas, stingantis natūralumo.

Gediminas Urbonas, LEGENDA APIE JĮ (HD – video), 00:04:03. 2012 m.
Filmas pasakoja legendą apie nepažįstamąjį. Skirtingi pasakotojai, kalbėdami iš skirtingų perspektyvų sukuria mįslingą ir neįtikėtiną žmogaus autoportretą. Dinamiškai besikeičiančios spalvos kūriniui suteikia mistiškumo efektą ir palaiko vientisą filmo stilistiką.

Gediminas Urbonas, AŠ IR JIE (HD – video), 00:03:16. 2012 m.
Filmas pasakoja apie kelių pasaulių susipynimą į vieną. Žmogaus vidinis pasaulis santykiauja su išoriniu medijų pasauliu. Tame santykyje, kaip tarpininkas, tampa mūsų rankos, mūsų pirštai. Pirštų pagalba įstengiame naudotis kompiuterio klaviatūra, pianino klavišais, valdyti krepšinio kamuolį aikštelėje. Tokiais panašiais būdais išreiškiame savąjį “Aš” išoriniam pasauliui.
Sugretintas krepšinio žaidimo ir pianino grojimo vaizdas su garsu, leidžia žiūrovui netradiciniu kampu pažvelgti į šias dvi kultūras. O krepšinio žaidimo ir muzikinio kūrinio pabaigoje atsirandanti trečioji kibernetinė tikrovė, nukelia mus į dar kitą interpretacijų lauką. Tai suteikia žiūrovui papildomą galimybę kurti.

Justinas Gaigalas, Auto – portretas 00:01:30. 2012 m.
Pasikeitęs menininko ir jo naudojamų medijų santykis iš esmės keičia iki šiol vyraujančius konceptus.  Įprastai vizualiųjų menų tradicijoje sąvoka „auto-portretas“ interpretuojama kaip autoriaus savireflekcija šiandien nebeatrodo pakankamai adekvati. Raiškos priemonių evoliucija, aukštyn kojom keičianti meno kūrimo procesą menininką paverčia objektu,  stebimu įžūlios, tačiau manevringos automechaninės technikos. Pasitelkusi savo prietaisus, gerokai pranokstančius žmogaus jutimus, ji vis labiau didina prarają tarp tradicijos ir modernybės.

Liucija Vingrytė, BLUE OWL (HD-video), 00:01:37. 2012m
Tai poetinis fragmentas, paremtas giliu ir nevisai logiškos tvarkos sapnu ar haliucinacijos poliu. Mėlyna pelėda egzistuoja pasąmonės srautuose, o jos apšvitimas ir miglota apvaizda juntama mitologiniuose motyvuose kaip kaukė. Sapnas, kuris neturi matematinės formulės – tai karpytas prisiminimas, paremtas dvasiniais, vidiniais ir gilesniais momentais. Šis kūrinys atspindi mano, kaip asmenybės pajautas, šiek tiek siurrealistiška apybraiža, gamtos struktūros, mito, sapno, spalvų deriniai. O gamta ir jos dariniai tokie, kaip mes, žmonės, man visada suteikia daugiausia dvasinio pasitenkinimo, todėl tai, kas yra “BLUE OWL”, maža dalis esu ir aš.

Mantas Ivanauskas BE PAVADINIMO (interaktyvi instaliacija), 2011 m.
Kūrinys sukurtas remiantis F. Kafka’os tekstu “Miškas”. Instaliaciją sudaro videoprojekcija (projektuojama mažoje erdvėje) ir interaktyvus kelmas (į kurį įtaisytas sensorius, leidžiantis paleisti kitą video, kai ant kelmo atsisėda žiūrovas). Kol žiūrovas nesėdi ekrane projektuojamas miško vaizdas, fone girdimi miško garsai. Tikrasis kūrinys regimas tik tuo metu, kai žiūrovas ryšis atsisėsti ant kelmo. Filme atsispindi visuomeniniai santykiai, nusistatymai ir kitos sociokultūrinės nuotaikos.

Ignas Venslavičius SURIŠTI SU ŽEME (videoperformansas), 2011 m.
Sukurtas pagal F. Kafka’os kūrinį “Medžiai”. Tai filosofinis apmąstymas apie žmogaus būtį. Ką mums reiškia judėjimas ir laisvė, priklausomybė ir šaknų įleidimas? Ar mes, žmonės, galime tapatintis su tvirtais ir nepajudinamais amžinybėje stūksančiais medžiais, kurių vieninteliai gyvybės Dievai – Žemė ir Saulė? Žmonės taip pat turi šaknis, tačiau kur musų vanduo ir Dievas?

Paulius Zaborskis BE PAVADINIMO (fotografija), 2011 m. 

Tadas Zaranka SKAITMENINĖ PRIGIMTIS (fotografija), 2011 m.

Austėja Liupševičiūtė LAIKRODIS (fotografija), 2011 m.

Martynas Stankevičius TECHNOLOGIJOS ŽMOGUJE (fotografija), 2011 m.

Justinas Gaigalas GARSENYBĖS (fotografija), 2010 m.

Parodoje taip pat demonstruojami ir dėstytojų kūriniai: lekt. Remigijaus Venckaus ir doc. dr. Rimanto Plungės
…………………………………………………………………………………………………………………..

Performansas – instaliacija SONAR. Garsas – BIONICS, vaizdas -  VJ Raminta. Kūrinys bus pristatytas 2012 m. balandžio 12 d. 18:30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedroje (Vytauto pr.71  Kaunas), salėje 101.

foto: cntrs.lt

Balandžio 14 d., šeštadienį, po energingo ir aktyvaus penktadienio, visus maloniai kviečiame į Kultūros dienai skirtus renginius, kuriuos pristato festivalis “Centras” ir didžiulė bičiulių kompanija. Lankykitės, dalyvaukite, kalbėkite, kurkite!

I. Akcija “Palinkėkime kultūrai”
12:00 val. Rotušės aikštė, Kaunas.
II. Kultūros popietė su džiazu
13:30 Interjero ir dizaino centras “ARTIS”, Savanorių pr. 178, Kaunas.
III. Konferencija “Kultūros kaitos gairės: įgyvendinimo galimybės”
15:00 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaunas.
IV. Vaidos Tamoševičiūtės performansas “Kultūros nuplovimas”
19:00 Kauno paveikslų galerijos kiemas, K.Donelaičio g. 16, Kaunas.
V. Kauno Bigbendo muzikantų koncertas
19:00 Kavinė “Kultūra”, K.Donelaičio g. 16, Kaunas.
VI. Kultūros dienos dūzgės kartu su 7-uoju multimedijos meno ir muzikos festivaliu “Centras”
20:30 Kavinė “Kultūra”, K.Donelaičio g. 16, Kaunas.

Daugiau informacijos rasite čia: 2012-04-14 Kultūros diena Kaune

2012 balandžio 13

Dinamiškų aplinkos garsų apsuptyje lėtai ištirpsta laikas… Sodrūs, tiršti garsai užlieja sielą, neleidžia ritmingai įkvėpt, iškvėpt. Akimirkos paskendę amžinybėje…  Elektroninės muzikos ir šaizios elektrinės gitaros sintezėje atsiskleidzia drone ,
ambient bei post-rock eksperimentai, neleidžiantys atitraukti dėmesio megstanties ir trankia, ir ramia muzika, kuri nugramzdins į gilią kelionę po atlikejo jausmų jurą.

http://soundcloud.com/lukas-petraitis

Šiuolaikinio meno ekspozicijoms neįprastoje erdvėje, akademinės universiteto bendruomenės nariams ir visiems besidomintiems šiuolaikiniu medijų menu, suteikiama galimybė susipažinti su studentų eksperimentiniu videomenu bei šiuolaikinio medijų menininko, Norwich’o universiteto (Didžioji Britanija) dėstytojo Shaun Camp videokūryba.

Ekspozicijoje demonstruojami videofilmai sukurti šiose užsienio meno ir mokslo institucijose: Koln’o Medijų meno akademijoje (Kiolnas – Vokietija); Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje (Kaunas – Lietuva); Estijos dailės akademijoje (Talinas – Estija), Norwicho universiteto Menų koledže (Norwich’as – Didžiojoje Britanija).

Programoje:
* Urtė Pakers, Liucija Vingrytė METAPHYSICS (HD – video) 00:02:11, 2011 m. (Vytauto Didžiojo universitetas)
* Urtė Pakers, Paulina Stasiūnaitė, Eglė Jasiukaitytė, EMMANUEL (HD – video) 00:01:36, 2012 m. (Vytauto Didžiojo universitetas)
* Eun Jeong (Korėja), Gabrienė Karnilaitė, LAISVĖS ALĖJA (Freedom Street) (HD – video) 00:02:56, 2011 m. (Vytauto Didžiojo universitetas)
* Patrick Buhr, Nazgol Emami, Steffi Lindner PANAŠIOS DIENOS (Tage Wie Jener) (3D animacija) 00:02:00, 2010 m. (Kiolno medijų meno akademija)
* Hanna Piksarv, BE PAVADINIMO (DV – video) 00:02:00, 2012 m. (Estijos dailės akademija)
* Shaun Camp ARTRAUDO KELIAS (Artrouds Journey) (HD – video) 00:03:10, 2012 m. (Norwich’o universiteto dėstytojas).

Ekspozicijos kuratorius: doc. dr. Rimantas Plungė. Videofilmų programą sudarė: lekt. Remigijus Venckus. Asistuoja: Laima Penekaitė ir III kurso studentė Gabrielė Karnilaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto stuentų kūrinių vadovai: doc. dr. Rimantas Plungė, lekt. Remigijus Venckus
Kiolno medijų meno akademijos studentų kūrinių vadovas: prof. Žilvinas Lilas
Estijos dailės akademijos studentų kūrinių vadovas: Raivo Kelomees

Šią, užsienio ir Lietuvos studentų
videomeno ekspoziciją remia
Vytauto Didžiojo universitetas

2012 balandžio 11 d. 18:00 val.

Shaun’as Camp’as gyvena ir dirba Norwich’o mieste (Didžioji Britanija). Yra Norwich’o universiteto medija menų dėstytojas, tarptautinių eksperimentinio meno parodų iniciatorius ir kuratorius, videomenininkas ir fotografas.

Menotyrininkas Remigijus Venckus pastebi, kad Shaun Camp kūryboje galima susidurti su savotiška meditacijos forma. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kūriniuose nieko neįvyksta, kad nėra siužeto, kad nėra įvykio. Tačiau tai tik pirmas žvilgsnis, kūrinio tiesa arba prasmė slepiasi. Prasmė ne regima, bet labiau jaučiama. S. Camp’o kūriniai intriguoja savo paprastomis ir atpažįstamomis,  bet neįžiūrimomis (blunkančiomis arba į neregio poziciją įklampinančiomis) fotografinio vaizdo konstrukcijomis. Jis verčia abejoti reginiu arba ieškoti tam tikrų vaizdo intertekstualumų. Būtent šis nieko neįvykis, paprastas daiktas arba efemeriška erdvė tuo pačiu metu yra ir traukianti ir atstumianti, ir aiški ir verčianti abejoti, ir esanti ir neesanti čia… Jo kūryba tarsi atidėta erdvėlaikyje – kažkur kitur, ne mūsų erdvėje!

Galerijos darbo laikas: I – V 11:00 – 17:00

Festivalio “Centras” siautulinga staigmena – grupė iš Šiaulių Rumunija. Du albumai, keli koncertai – ir didelis ištikimų gerbėjų ratas, per koncertus mintinai mokantis visus grupės tekstus. Čigoniška laisvės dvasia su lengvu alkoholio kvapu – tai, su kuo kiekvienas gali susisieti.

rumunija.blogspot.com/p/muzica.html

S13 laikomas vienu iš perspektyviausių Lietuvos elektronikos kūrėjų. Projekto autorius Justinas Mikulskis į muzikinę sceną įsiveržė tvirtai – tai eksperimentuodamas su bosu bei laužytu ritmu, energingais ir intesyviais smūgiais, tai su atmosferiniu ambientu. Festivalis “Centras” su malonumu pristato šį jauną ir veržlų kūrėją – būtinai skirkite laiko iš atminties grįžtantiems ritmams ir nepažintoms garso erdvėms.

http://secretthirteen.org/

Instrumentinės muzikos mėgėjams gerai žinomų muzikantų Andriaus Grigorjevo (.D.S..) ir Vlado Dieninio (AVaspo) įkurtas duetas Luumm – pagaliau bus pristatytas festivalio “Centras” klausytojams.

Luumm grojamą instrumentinę muziką galima apibūdinti kaip įvairių eksperimentinių krypčių lydinį. Skambesys jų kūryboje praturtinamas įvairiais ritmais, verčiančiais kūrinius pulsuoti vis stiprėjančiomis ir atslūgstančiomis bangomis. Mechaninis elektroninis garsas dažnai pinamas su natūraliais instrumentų tembrais, nuo lengvų kompozicijų pereinant prie triukšmingų garso atkarpų.

http://www.myspace.com/luummband
http://www.luumm.com/

Yiorgis Sakellariou yra savamokslis muzikantas, vengiantis akademinės kompiuterinės muzikos ribų. Atsižvelgdamas į klasikinės ir folklorinės (Viduržemio jūros) muzikos foną, Yiorgis per pastarąjį dešimtmetį išplėtojo savo asmeninę garsų kalbą. Aktyvus, daug dirbantis tarptautiniu mastu, išleidęs ne vieną solinį albumą, sukūręs muziką trumpametražiams filmams ir teatro spektakliams, graikas aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje ir veda įvairias dirbtuves.
Yiorgis Sakellariou yra Atėnų Šiuolaikinės muzikos tyrimų centro ir Graikijos elektroakustinės muzikos kompozitorių asociacijos narys.
Projektas Mecha/Orga – realiu laiku kuriama muzika, grįsta natūralių garsų įrašais ir skaitmeninėmis manipuliacijomis. Garsų paletė visaapimanti: nuo vibruojančių geležinkelio bėgių, šaldytuvo burzgesio iki triukšmingo krioklio ar dūzgiančio vabzdžio. Performatyvumo pastangos čia atmetamos – svarbiausia atlikėjo ir publikos patirtis ir išgyvenimai giliuose garsuose.

http://www.mecha-orga.com/

a_g ir VJ videovienas – antrą kartą iš eilės festivalyje “Centras” dalyvaujantys ir atnaujintą audiovizualinę kelionę į gamtą pristatantys kūrėjai. Arūnas Gaulia išlieka savimi – pasirodyme girdėsime naujas garso formas, perpintas su gerai žinomais dub, ambient, experimental muzikos stiliais. Tuo metu vj Videovienas pasakos savo mintis, išreikštas miksuojamais gamtoje filmuotais vaizdais.

http://soundcloud.com/a_g-1
http://migladotnet.tumblr.com/

Projekto Ersha autoriaus Tado Maksimovo darbai išsiskiria erdviomis kaip rūkas atmosferomis, kurios skandina klausytojus nuolatinio aido harmonijoje. Nuosekliai plėtojamos trajektorijos leidžia įsijausti į garso kūrinius nuo pradžios iki pabaigos, o akivaizdžiai platus garso išraiškos diapazonas maloniai pripildo aplinką, kurioje klausomasi. Derindamas natūralius gamtos ir aplinkos garsus, virtualų sintezatorių ir žaismingus efektus, Ersha sukuria klasikinį ambientinį kadrą. Plaukiantys unikalūs kino garso fragmentai, paslaptingi šnabždesiai praplečia vaizduotę ir mistifikuoja egzistencinius visatos klausimus, kurių projektas Ersha neišduos.

http://secretthirteen.org/ersha/

Minske gimęs Baltarusijos garso ir vaizdo menininkas, trumpametražių filmų kūrėjas atvyksta į festivalį net su dviem pasirodymais. Alexei de Bronhe – televizijos ir kino režisieriaus mokslus krimtęs elektropunk grupės “Energy” narys, atmosferinės elektronikos kūrėjas, mėgstantis gyvas ekspresyvias improvizacijas ir bendravimą su publika. Jo pasirodymai, įkvėpti jo darbo su filmais, yra įvairiapusiški, emocianalūs, elektroakustiniai, puikiai tinkantys tiek klubo erdvėms, tiek galerijų ar kino salėms.

http://soundcloud.com/alexeidebronhe